mylus

mylùs, -ì adj. (3, 4) [K]; SD317 mielas, malonus: Mylùs vaikas, negal nė atsidžiaugti Užv. Lai motyna vaikuo yr mylì, bet aš, kad ir svetima, esu prisimylėjusi tą vaiką Ggr. Lengvi darbeliai, mylūs žodeliai LTR(Grv).

mylù n., mỹlu K, mýlu: Tas kraštas mýlu buvo Vn. Mylù veizėti KlvrŽ. Kas jau tam senam gal būti mylù... Pj. ^ Mylù žentas, gailu dukteries Šll. Mylù gentis, gailu naudos Šv. Mylu gentys, gailu duonos LTR(Lkv). Mỹlu būt karšis, ale gilu bristi Vž. myliai adv.: Mane nuog tavęs neatstumk, bet myliai tu savęsp priimk Mž66. Eš noriu juo myliai girtiesi silpnybėsu mano VlnE36.